Kuoduotasis japoninis ibis
| Nipponia nippon |
|---|
 Kuoduotasis japoninis ibis (Nipponia nippon) |
| Apsaugos būklė |
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Nipponia nippon Temminck, 1835 |
Kuoduotasis japoninis ibis[2] (Nipponia nippon) – ibinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis. Vienintelis japoninių ibių genties atstovas. 1980 metais laisvėje buvo likę tik 10 paukščių. Pradėjus juos veisti nelaisvėje, populiacija išaugo iki 500 individų[3].
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymiai mažesnis už baltajį gandrą. Kūno ilgis – 56 cm, atstumas tarp sparnugalių – 140 cm, kūno svoris – 1000 g. Plunksnos baltos, rožinio atspalvio. Paukščiui skrendant matosi rožinė sparnų apačia. Sparnai ilgi. Kaklas trumpas, užpakalinė dalis apaugusi ilgomis, siauromis plunksnomis. Ant sprando kuodas. Veidinės dalies oda raudonos spalvos, plika. Rainelė raudona. Ilgas snapas išlenktas į apačią, juodas, o galiukas – raudonas. Kojos santykinai trumpos, raudonai rudos. Kojų pirštai turi plėves.
Veisimosi metu viršutinė kūno dalis tampa pilka. Spalvą pakeičia išskirdami į dervą panašią medžiagą [4].
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kelios populiacijos yra Šaansi provincijoje, Kinijoje. Anksčiau paukštis buvo paplitęs Rytų Azijoje nuo centrinės Kinijos iki Hokaido salos ir nuo Sibiro pietryčių iki Taivano.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Biotopas – šlapynės. Dėl žmogaus ūkinės veiklos neteko buveinių žemumomis, todėl paukščiai pasitraukė į kalnuotas vietoves. Veisimosi metu Kinijoje aptinkami 1000 m aukštyje virš jūros lygio, o kai nesiveisia – 500 m aukštyje. Minta žuvimi (katpžuvėmis, šamažuvėmis, unguriais), varlėmis, tritonais, gauruotažnypliais krabais, vėžiais, kūdravabaliais, dusiomis, vabalų lervomis, svirpliais, moliuskais ir sliekais. Grobio ieško 10 – 15 cm gylyje, lėtai braidydamas ir kaišiodamas snapą į dumblą. Pagavęs grobį sustoja, vandenyje jį kelis kartus supurto ir praryja [5].
Veisiasi kartą metuose, kovo – balandžio mėnesiais. Lizdavietės kalnuotose vietovėse. Lizdą krauna abu partneriai raudonojoje pušyje ar Quercus variabilis. Lizdas 50 – 70 cm diametro, iš šakų, išklotas samanomis ir lapais. Dėtyje 1 – 5 melsvai pilki, išmarginti rudomis dėmelėmis, kiaušiniai. Kiaušinius padeda 1- 2 dienų intervalu. Kiaušinių ilgis – 6,3 – 6,8 cm., svoris – 65 – 75 g[6]. Abu partneriai peri 26 – 30 dienų. Gegužės viduryje išsiritę jaunikliai yra plikagalviai, apaugę šviesiai pilkais pūkais ir oranžiniai raudonomis kojomis. Jaunikliais rūpinasi abu tėvai. 45 dienas jauniklius maitina atrytu maistu. Pirmaisiais gyvenimo metais žūna 43% jauniklių[7]. Nelaisvėje gyvena iki 26 metų. Kartos trukmė – 10,1 metų. Gamtiniai priešai: Elaphe carinata, sibirinis šeškas, charza, ereliai, pesliai. Varnos sulesa kiaušinius.
Apsaugos būklė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis yra nykstanti rūšis. Populiacijos mažėjimo priežastys:
- Japonų kultūroje paukščio plunksnomis buvo puošiamos samurajų strėlės, iš plunksnų rišdavo šluoteles, naudojamas arbatos ceremonijoje.
- Nuo 19 amžiaus iki 20 amžiaus vidurio iškirtus daug miškų paukščiai neteko buveinių.
- Dėl žemdirbystės plėtros, ryžių laukų tręšimo, šlapynių sausinimo paukščiai neteko maitinimosi vietų.
Rūšies apsaugos priemonės:
- Kinijoje kuoduotasis japoninis ibis paskelbtas saugomu paukščiu.
- Veisimo nelaisvėje ir reindrodukavimo programa.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas -Nipponia nippon“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Nipponia nippon“. Avibase. anglų k.
- ↑ „Japoninis kuoduotasis ibis“. Londono zoologų draugija. anglų k.
- ↑ „Japoninis kuoduotasis ibis“. Londono zoologų draugija. anglų k.
- ↑ „Japoninis kuoduotasis ibis“. Mičigano unversiteto zoologijos muziejus. anglų k.
- ↑ „Japoninis kuoduotasis ibis“. Mičigano unversiteto zoologijos muziejus. anglų k.
- ↑ „Japoninis kuoduotasis ibis“. Mičigano unversiteto zoologijos muziejus. anglų k.